Vytis Valatka. Kiškių sukilimas

× 4/18/2013















Sunokusios didybės grožis
Kilniau už nekaltas raudas,-
Pasibalnosiu girių ožį,
Sukviesiu neklusnias gaidas.

Ir skelbsiu  sukilimą kiškių-
Lai spindi ausyse narsa,
Nuo Jiezno iki pat Zapyškio
„Žengte! Kol žemė virs šviesa.“

Tiesa, it alkanas skalikas,
Mus sveikins, pagarbiai amsės,
Progos neradęs katalikas
Šėtoną uolumu apsės.

Ir džiaugsis radiniu piktasis,
Lelijų išdabins žiedais,
Žinodamas, kad tingios žąsys
Negelbės Romos kaip kadais.

Kategorijos:
« Atgal × Pirmyn »

Susiję įrašai

4 komentarai

  1. Agne Zalanskaite4/18/2013

    Šaunuolis, Vyti!!!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Asta Vain4/18/2013

    Kaip tau gražiai-žaismingai, šmaikščiai-giliai, filosofiškai-narsiai pavyksta tuos žodžius suplakti. Sveikinu, puikus...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas4/22/2013

    Super,
    Kiškuti liūtaširdi... :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Edvardas4/24/2013

    Visai neblogai, pavasariškai-velykiškai parašyta :)

    AtsakytiPanaikinti