Sunokusios didybės grožis
Kilniau už nekaltas raudas,-
Pasibalnosiu girių ožį,
Sukviesiu neklusnias gaidas.
Ir skelbsiu sukilimą kiškių-
Lai spindi ausyse narsa,
Nuo Jiezno iki pat Zapyškio
„Žengte! Kol žemė virs šviesa.“
Tiesa, it alkanas skalikas,
Mus sveikins, pagarbiai amsės,
Progos neradęs katalikas
Šėtoną uolumu apsės.
Ir džiaugsis radiniu piktasis,
Lelijų išdabins žiedais,
Žinodamas, kad tingios žąsys
Negelbės Romos kaip kadais.
Šaunuolis, Vyti!!!
AtsakytiPanaikintiKaip tau gražiai-žaismingai, šmaikščiai-giliai, filosofiškai-narsiai pavyksta tuos žodžius suplakti. Sveikinu, puikus...
AtsakytiPanaikintiSuper,
AtsakytiPanaikintiKiškuti liūtaširdi... :)
Visai neblogai, pavasariškai-velykiškai parašyta :)
AtsakytiPanaikinti