Vytis Valatka. Diogenas ir Platonas

× 4/22/2013
















Skylėtas kiniko apsiaustas
Atvėrė dievą manyje,-
Į jo gausias skyles įsiaustas
Karalium vadinu save.

Nors nieko neturiu, valdau aš viską,-
Karūnų, sostų, iškilmių eskorto
Nereikia man – ne auksas sielai tviska.
Cum universum omne mecum porto[1].

Tad šiept manęs, Platonai, neskubėki,
Nes ne puikybė mano dieviška lemtis,-
Į skraistės kiniko skyles įsistebėki –
Oi, ne puikybė pro jas kalba – Išmintis.






[1] Kai visą visatą nešiojuosi su savimi.





Kategorijos:
« Atgal × Pirmyn »

Susiję įrašai

3 komentarai

  1. Anonimiškas4/22/2013

    nuosatabu... ir kvalifikuota...:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas4/23/2013

    Kai lyrinis pasakotojas prabyla pirmuoju asmeniu (kaip pats Diogenas) apie savo išmintį, tai puikybė neatrodo jam tokia ir svetima.
    Galbūt toks ir buvo sumanymas :).
    Bet kuriuo atveju gražu!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Edvardas4/24/2013

    Klasika, iškart į filosofinę knygą galima dėt!

    AtsakytiPanaikinti