RSS
Facebook
Jei jūsų paklaustų, kas yra sionizmas, kaip prasidėtų jūsų atsakymas? Leiskite atspėti ir pasufleruoti "manau, kad tai..." Tačiau ar atkreipėte dėmesį, kaip prasideda klausimas? "Kas yra", o ne "ką manote" apie sionizmą ir "kas, jūsų nuomone, yra sionizmas". Tai kodėl negalite atsakyti, kas tai yra arba tiesiog pasinaudoti senu, geru, garbingu "nežinau"? Tarkime, jūs žinote, kas tai iš tiesų yra. Tuomet atkreipkite dėmesį, kai paklaus, ko iš tiesų nežinote, tarkime, kur yra Farerų salos arba Malis. Norėčiau išsakyti kelis pastebėjimus apie aštuntojo įsakymo kaip kompetencijos supratimą ir nuomonės atskyrimo nuo faktų svarbą krikščionio gyvenime.
Skaitydami bulvarinę spaudą atkreipkite dėmesį, kas pasisako įvairiais klausimais, kieno nuomonė yra rašoma ir kaip tai siejasi su faktais. Jei literatė pradėtų jums aiškinti apie mediciną, kaip į tai reaguotumėte? Nesąmonė, ar ne? Viena žinoma visuomenės aktyvistė yra literatė, tačiau kalba, kad homoseksualizmas įgimstamas. Iš kur ji žino? Ištyrė ir dar patikrino dėl visa ko? Du-tris dešimtmečius? Kuo remiasi? Ir ne tik ji, retas kuris iš mūsų įsikandame savo žąslus, kaip siūlo apaštalas Jokūbas savo laiške, ir sulaikome liežuvį už dantų, kai kalba eina apie klausimus, kurių neišmanome. Kas blogiau, nežinoti ir tai pripažinti, ar nežinoti ir atkakliai ginčytis su žinančiu arba, dar blogiau, klaidinti kitą tokį nežinantį ir klausiantį? Tokiu atveju derėtų prisiminti aštuntąjį Viešpaties įsakymą, draudžiantį kalbėti netiesą. Kai kurie gali pradėti ginčytis, kad šis įsakymas labiau siejasi melavimu apie kitą asmenį, nes originaliai jis skamba „Neliudysi melagingai prieš savo artimą“ (Iš 20,16; Įst 5,20), tačiau kaskart pasakydamas netiesą žmogus tampa savo artimo priešu, nes nori jį suklaidinti. Taigi jis liudija prieš savo artimą. Tuo pačiu tampa ir Viešpaties priešu, nes Jis yra Tiesa, o melas – tai piktojo, „melagio nuo pradžios“ pusės palaikymas, tiesos išsižadėjimas.
O kaip elgiatės, kai kalbama apie tikėjimą? Apie religines dogmas? Apie Dievą? Ar visuomet savo žodžius galite paremti argumentais, ar slepiatės už aklo tikėjimo ir aklų dogmų, gal tiksliau, aklų įsitikinimų, kad žinote, ką kalbate, nes kažkas jums pasakė, išgirdęs iš kažko? Kai nesutinkate su celibatu dvasininkams, ar bent žinote priežastis ir aplinkybes, kodėl jis įvestas ir kodėl iki šiol nepanaikintas? Kokios problemos dėl celibato nebuvimo kyla stačiatikiams arba protestantams? Kodėl jie neįsiveda celibato? Kodėl budistai vertina skaistumą ir taip pat turi vienuolynus kaip ir katalikai ar ortodoksai? Kodėl Bažnyčia visomis išgalėmis nepripažįsta beveik jokių kontracepcijos formų? Ar žinote tikrąjį Bažnyčios požiūrį į seksą, ar gilinotės į kūno teologiją, ar vien tik kaip maži vaikai priešinotės tik todėl, kad tai jums nepatinka ir yra nepatogu? Kodėl nenori tuokti homoseksualų?
Kardinolas Newmanas buvo aktyvus reliatyvizmo priešininkas. Dabartinis popiežius emeritas Benediktas XVI labai gerbia šį šviesaus atminimo kardinolą. Reliatyvizmas buvo (ir tebėra) mąstymo kryptis, dėl kurios įsigalėjo tokie visuotiniai lozungai, kaip "Visose religijose yra dalis tiesos", "Visi yra savaip teisūs", "Dievas vis tiek yra visur" , "Man nereikia į bažnyčią, kad pabūčiau su Dievu", "Jei nesijauti nusidėjęs, kodėl tai yra nuodėmė", "Elkis taip, kaip jauti širdy" (žodžiu, tavo emocijos, o ne sveikas protas yra teisesni, maža to, iškraipoma, kas tai yra "širdis") ir taip toliau ir panašiai. Visur yra dalis tiesos? O ar dalinė tiesa nėra didesnis klaidinimas už melą? Maža to, reliatyvizmas įsismelkė į mūsų supratimą individualizmo pavidalu, todėl tikintysis, einantis į bažnyčią sekmadienį, eina pabūti su Dievu tarsi pats vienas, po to nusprendžia, kad pabūti su Dievu gali ir ne šv. Mišių metu, o po to - ir išvis ne bažnyčioje.
Viskas būtų gerai, jei Eucharistija būtų bevertė ir nereikalinga, šv. Mišios neturėtų savo vertės. Viskas būtų gerai, jei Viešpaties akyse būtume atskiri individai, o ne viena, nedaloma Dievo Tauta, kur kiekvieno atskiro individo sprendimai (kad ir slapti) daro įtaką visos Tautos (Dievo tautos) ir net žmonijos būklei, jei Viešpats pats nereikalautų melstis bendruomenėje tiek ST, tiek NT. Toks požiūris kilo iš Senojo Testamento Penkiaknygės, kai iš savo tarpo šalindavo kiekvieną nusidėjėlį, kad Dievo rūstybė nekristų ant visų, o vėliau (pranašų laikotarpyje, pvz. Ezechielio) Viešpats apreiškė, kad Jam pakanka nuoširdaus gailesčio ir ryžto nebenusidėti, tačiau kelių nusidėjėlių buvimas gadina daugybę aplink esančių ir visa tauta tampa, Viešpaties žodžiais, „kietasprandė“.
Tačiau požiūris „aš, mano, man“ rodo, ką apie tai mano standartinis, vidutinis, masių valdomas žmogus, neturintis pakankamai kompetencijos, ką tiki ir kodėl. Ir man visiškai nekeista, kai tokios žmonių kategorijos atstovas vieną dieną staiga pareiškia, kad jis nebetiki, nes "nejaučia" arba keičia religiją. Jis paprasčiausiai nežino – štai diagnozė! Nesigilino. Ir jei vieną dieną kuris žmogus pakeitė savo religiją, galiu pasakyti, kad retas kuris iš jų buvo gerai išmanantis tai, kuo tikėjo, ir su tokiu požiūriu atėjo į naują dirvą, kurios taip pat neišmano ir viskas, kuo jis remiasi, tai jo pojūčiai. O tada jau "atas" tai naujai jo dirvai, jos greičiausiai laukia panašus likimas, jei tikintysis nesusitupės ir nesurimtės savo pažiūromis. Todėl atsargiai (ne priešiškai, tik atsargiai) žiūriu į konvertitus ir prozelitus, ypač egzaltuotus, kurie visiems skelbia, "kaip „fainai“ jaučiasi šv. Mišiose", nes jie pilni emocijų, kurios gali bet kada pasikeisti. O žmogus, valdomas emocijų, labai greitai iš entuziastingo draugo gali virsti entuziastingu priešu, kaip kartais ir atsitinka; gali labai greitai pradėti jausti nusivylimą, kad šitie jausmai neamžini.
„Jausmu“ vadovautis galima tada, kai sąžinė yra teisingai suformuota. Pavyzdžiui, savaime suprantama, kad žudyti blogai. Taigi, esminiais, bendrais klausimais sutarti galima. Kai klausimas paliečia subtilesnius dalykus, tuomet ir pasirodo mūsų sužeistoji prigimtis, kurią Jėzus atpirko. Pasipila milijonai nuomonių. Daugybė žmonių akcentuoja „gyvenu pagal sąžinę, Dievas tikrai nepasmerks be sakramentų, kam man ta Bažnyčia“. Kas pamirštama? Kad šito pakaktų broliui budistui, bet kuriam kitam kitatikiui, nepažįstančiam Kristaus mokslo, bet ne krikščioniui, ne katalikui. Kad sąžinę REIKIA FORMUOTI, nuolatos, diena dienon, visą gyvenimą ir tik tada ji pradės mums sakyti taip, kaip turi būti. Kad sąžinė turėtų graužti, jei neiname sakramentų. Kad nuomonę greičiausiai perša piktasis, kuris „kaip riaumojantis liūtas slankioja aplink, tykodamas, ką suėsti“, ir tik mūsų valioje jį nuvyti šalin.
Labai greitai iškreipiame tai, ką Viešpats davė prigimčiai, kai mus formuoja pasaulis. Todėl ir negraužia sąžinė, kai neiname sakramentų, todėl ir leidžiame sau manyti, ką norime, o ne pagal tikrovę. Žmonės drąsūs ne ten, kur reikėtų, ir smalsūs ne ten, kur turėtų smalsauti. Įsitikinimas, kad vienos tiesos "žinojimas" rodo bukumą, yra neteisingas. Tiesiog buvo žymiai patogiau sudirbti seną tiesą, pakeičiant ją nauja, ir skatinti "eksperimentavimą", kuris veda į žalingumą sveikatai ir sielai, skatinti turėti "nuomonę", o ne faktus. Nuomonės turėjimas realybės nepakeičia nei per milimetrą - kad ir kiek diskutuosite su filosofu, kas yra siena, stalas ar lova, vis tiek galva jos nepramušite ir kiaurai nepereisite, ji neišnyks ir nepasikeis net spalva. Požiūris šiuo atveju nekeičia nieko, o žalos atnešti visgi gali. Laikas nustoti manyti, kad nuomonė išvis kažką reiškia, ir kad moralė, anot vienos tuščiai populiarios "asabos", yra tik socialinis konstruktas, kurį galima keisti, kaip tik nori, priklausomai nuo daugumos nuomonės.
Dauguma žmonių bijo pripažinti savo nežinojimą, nes tai pajudina jų ego, puikybę. Pasirodydamas nežinančiu kažkuo atrodysi prastesnis, o jei neatrodysi, tai bent jausiesi, nepaisant oficialiai ir abstrakčiai deklaruojamos frazės, kad „visko žinoti negali“. Gražiai skamba, kol nepaliečia asmeniškai.
Taip pat dauguma bijo ir tingi žinoti iš tikrųjų. Tačiau, kaip sakoma, įstatymo nežinojimas nuo įstatymo neatleidžia.
Taigi situacija, mano supratimu, tokia. Jei manote, kad šis straipsnis yra vieno žmogaus nuomonė, patikrinkite ją faktais ir spręskite patys. Taip, tai yra nuomonė, bet klauskite klausimus, ar šita nuomonė toli nuo tikrovės ir kodėl, tuo išnaudodami filosofiją teisingai. O tuo tarpu aš siūlau gilintis, gilintis ir dar kartą gilintis į viską, su kuo turite reikalą, ypač kai tai liečia amžinybę. Klausykitės, mąstykite, analizuokite, darykite išvadas ir jas patikrinkite. Nesvarbu, kad nežinosite visko, žinokite bent kažką ir nepraleiskite progos išmokti kažką dar. Klauskite, kas ir kodėl, susidarydami nuomonę apie esminius gyvenimo klausimus, užuot gilinęsi, kodėl Jurgelevičiūtė apsivogė arba Radžis susirado kitą merginą ir ar tai tiesa. Tegul tie žmonės atsikvepia ir pagaliau gauna ramybę, tvarkosi savo gyvenimą, kaip jie patys nori, o jūs neapsikvailinkite, paklausti, kas yra sionizmas.
arche.lt
Tvirtai.
AtsakytiPanaikintiNera pasaulyje nei vieno zmogaus zinancio,nes vienas pasako savo sugalvota teigini ir meluoja,kad butent taip ir yra,nors jis pats to ir nezino,o kitas susipazines su to teiginiu,mano,kad dabar jau ir jis zino,nors abu taip nieko ir nezino.O Jus ar zinote ,kodel sionizma pavadino pvz. taip ,o ne levitizmu?Ir,ar Jus zinote,kodel sionistai,sukure pasaulini sionistu fonda zydams remti,nors antro pasaulinio karo metu patys iszude tukstancius zydu ?Taigi,kad niekas pasaulyje nirko nazino,nebent tiki,kad zino ir apsigauna,nes cia tik iliuzija-jei ir matai,tai nereiskia,kad taip ir yra.Tai kaip tada galima tiketi i Dieva,jei niekas nezino kas tai yra.Visai nesinori saves kvailinti kitu lygotomis fantazijomis,ypac tokiu,kaip levitu ir ju pasekeju,kam sau apsunkinti kvailystemis gyvenima,Gal Jus manote,kad ir tie eiliniai zydai-judai yra laimingi nuo vergiskos savo religines sektos apeigu?
AtsakytiPanaikintiTamsta, nesvaikite. Nežinote kas yra Dievas? Paklauskite Bažnyčios, jums pasakys. Nežinote ak syra tiesa? Paskaitykite Katalikų Katekizmą, ten parašyta. Netikite? Pagyvenkite 2000 metų, įsitikinsite.
PanaikintiO J us ar zinote,kad butent sionistu pagalba buvo sufalsifikuota Lietuvos,Rusijos ir kt saliu istorijos,o zydu istorijoje prikurta nebutu dalyku,tislu ja isaukstinti.Deja,vistiek yla-tiesa islindo is maiso...Yra tik viena problema,o tai kad tie,kurie zino ta tiesa-kas paverge si pasauli,tyli,nors reikia garsiai visiems saukti,ir nedelsti,nes bus per velu....Amerikos valdzios vyrai jau 1956m.tai suprate zu galvu susijeme...
AtsakytiPanaikinti