Vidmantas Budreckis. Apie patronų giesmes

Pokalbis su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios choro „Schola Cantorum de Regina Pacis“ vadovu Vidmantu Budreckiu.

1991 metais Klaipėdoje susibūrė muzikalaus jaunimo grupelė, trokštanti atgaivinti tai, kas buvo uždrausta sovietiniais metais – grigališkąjį choralą. Sekdama viduramžių tradicija studija pasivadino „Schola Cantorum de Regina Pacis“, ir šiuo metu kartą per savaitę choro giedamas lotyniškąsias giesmes galima išgirsti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. 

Nuo 1995 metų choras gieda ir senąsias lietuviškas katalikiškas giesmes – „kantičkas“, puoselėja unikalią žemaičių krašto pamaldumo formą – Žemaičių Kalvarijos kalnus. Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas Patronų giesmėms – keliaujama pas giesmininkus, dar tebeatmenančius senąsias giesmes, jos rūpestingai užrašomos ir repetuojamos. Planuojama išleisti kompaktinė plokštelė. Tai jau bus trečioji „Schola Cantorum de Regina Pacis“ kantičkinių giesmių CD.

Kuo ypatingos Patronų giesmės, kodėl būtent į jas atkreiptas dėmesys maloniai sutiko papasakoti choro vadovas Vidmantas Budreckis. 

Ar Patronų giesmėmis yra vadinamos tam tikros kantičkinės giesmės?

Taip, kitų net nežinau. Apskritai, pačia bendriausia prasme giesmes, sukurtas konkretiems šventiesiems, galima būtų vadinti Patronų giesmėmis. Bet pati patronų giesmių tradicija siejama tik su kantičkinėmis giesmėmis.

Į kuriuos šventuosius dažniausia kreipiamasi Patronų giesmėse?

Kantičkinėje maldaknygėje yra giesmės konkretiems šventiesiems, jei nieko nepraleisiu, galiu išvardinti. Tai Juozapas, Kazimieras, Antanas, Jurgis, Pranciškus, Barbora, Kotryna, Vincentas, Julijona, Apolonija, Andrejus, Povilas, Pilypas, Ona, Petras, Rokas, Aleksandras, Darata, Stanislovas, Angelai sargai, Marija Magdalena, Tadeušas, Jobas.

Į kuriuos kreipiamasi daugiausia - nežinau. Kazimierui, Barborai, Juozapui skirtos net kelios giesmės. Šiose giesmėse apgiedami šių šventųjų nuopelnai, gyvenimas, kaip sektinas kiekvienam tikinčiajam pavyzdys, ir, be abejo, prašoma jų užtarimo, globos - patronažo. Žodžio „patronas“ prasmė ir yra globa - globėjas.

M. Valančius, kuris nuo 1862 m. ėmėsi iniciatyvos leisti šias giesmių knygas, savo knygoje apie Palangos Juzę buvo įdėjęs keletą giesmių - kantičkų. Pavyzdžiui, ateina Juzė į Kretingą ar kurią kitą vietą ir ten randa tokio ir tokio šventojo vardu pavadintą bažnyčią, ar tiesiog jis populiarus tame krašte, ir užgieda giesmę apie tą šventąjį, ir toje knygos („Palangos Juzėje“) vietoje įdėtas tos giesmės tekstas. Taip, ko gero, mūsų didysis vyskupas norėjo paprastuose žmonėse tikėjimą platinti ir žmones pratinti prie šių giesmių, kad jas giedotų.

O ar turite ambicijų grąžinti kantičkas į gyvenimą, kad ne tik profesionalūs giedotojai, bet ir eiliniai žmonės apeigose giedotų? Ar to visai ir nereikia?

Na, šis tavo pasiūlymas, Rasa, skamba kaip iš fantastikos pasaulio. Kad jos sugrįžtų - nerealu, nes šiai kartai neįdomu. Liks saujelė entuziastų, tokių, kaip mes, kurie bandys giedoti, ir tiek. Kantičkinės giesmės man labai brangios. Jos gilios savo turiniu, gražios melodiniu skambėjimu, todėl yra begalinis noras jas išsaugoti. Baiminamės, kad jos visai neišnyktų, ir norime, kad išliktų žodinė tradicija, tai yra kantičkinės giesmės būtų perduodamos iš lūpų į lūpas, kaip dabar dar Žemaitijoje giedami Kalnai. Vilniuje tuo pačiu rūpesčiu gyvena „Karunka“, taip pat grupelė entuziastų Bernardinų bažnyčioje dar gieda šias giesmes.

Ar giedate Patronų giesmes šv. Mišių metų ir kaip dažnai?

Mūsų tikslas yra išsaugoti šias giesmes ir, žinoma, giedoti, kad žmonės jas girdėtų. Apskritai kantičkos yra ne liturginis giedojimas, bet mes jas giedame per šv. Mišias. Giedame todėl, kad kuo daugiau žmonių jas išgirstų ir žinotų, kad yra toks unikalus paveldas. Ne vieną kartą esame sulaukę pritarimo iš žmonių, kuriuos šios giesmės palietė. Patronų giesmes taip pat būtų galima giedoti šv. Mišių metu, per jų liturginius minėjimus ar atlaidus. Ir, be abejo, giedoti per pagrabus, budynes.

Kantičkos - ne liturginis giedojimas... Hm.. O argi tai ne lietuviškasis "grigališkas choralas"?

Na, kas kaip supranta. Grigališkasis choralas šimtu procentų - liturginis giedojimas, čia gimęs, čia jam tikroji erdvė skleistis ir skambėti.

Kantičkos - liaudiško pamaldumo praktika. Unikalus giedotinas paveldas. Jos buvo giedamos per šermenis arba katechetiniais tikslais; sukurtos, kad žmonės suprastų savo šventumo kelią ir vengtų nuodėmių, eitų išganymo keliu. Paprastais žodžiais tariant, tai savotiška Liaudies Biblija. Giesmių tekstai unikalūs, tikroviški, kartais net šiurpulį kelia, nepalyginsi su dabartiniu charizminių giesmių turiniu...

Ikonos - tai biblinė teologija spalvų potėpiuose, grigališkasis choralas - tai teologija giesmių vingiuose. Kantičkos - tai katechezė, teologija, šv. Rašto išmintis giesmės vingiuose. Jei turi senąją kantičkinę maldaknygę, paskaityk giesmę „Verk, biedna dušia“.

Kodėl apsistojote būtent ties Patronų giesmėmis?

Turbūt dėl to, kad tai atskiras ir gana nemažas senųjų kantičkinių giesmių pluoštas. Jos tikrai gražios ir labai derėtų, sudėtos į vieną vietą, juolab, kad, kiek žinau, niekas to Lietuvoje iki šiol nedarė. Be to, norime, kad jos būtų giedamos, po mūsų išliktų kitoms kartoms.

Neapsistojome visai ties „Patronais“, giedame visas senąsias kantičkas. Prieš kurį laiką ėmiausi atnaujinti mūsų kantičkų repertuarą. Klausiausi, šifravau, mokiausi naujų giesmių iš savo surinktų archyvų. Mokėmės keletą naujų giesmių, iš tiesų labai gražios. O giesmių turinys! Net širdis alpsta nuo to liaudiško teksto tikrumo.

Neseniai važiavome giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų į Kėdainius. Paklausiau, kodėl mus iš taip toli kvietėsi, nes rengėjams tai brangokai kainavo. Tie žmonės sakė, kad pas juos per budynes dainas ir romansus apie neviltį dainuoja. Tai dar viena paskata tęsti kantičkų giedojimą.

Kovo 11 dieną vykome giedoti kantičkų į Rietavą, o kovo 31-ą esame pakviesti jas pagiedoti Verbų parodos atidarymo proga Mažosios Lietuvos muziejuje Klaipėdoje.

Kaip vadinsis Patronų giesmių kompaktinė plokštelė, ir kada ji bus išleista?

Nei kada bus išleista, nei kaip vadinsis dar nežinau. Viskas priklausys nuo to, kaip sugebėsime paruošti skaitlingą Patronų giesmių repertuarą. Jau pradėjome jas repetuoti, vienas žinojome anksčiau, kitos visiškai naujos. Norėčiau, kad po metų pradėtume įrašinėti. O kada išleisim? Tikiuosi, taip pat kitais metais. Tikiuosi...

Vidmantą Budreckį kalbino Rasa Mikalajūnienė

Šaltinis: www.choras.lt