Kryžiaus kelias.Dvyliktoji stotis. Viešpats Jėzus Kristus miršta ant Kryžiaus.


V. Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.  
R. Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.

„Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“. (Jn 3,13-15)

Štai – Dangus!

Dangus yra su Niekybe susitapatinanti Meilė. Koks nesuvokiamas Meilės paradoksas! Amžinoji Meilė atsiveria per prakeiktą Kryžiaus Auką. Šioje Aukoje yra nužudomas Blogis ir perkuriamas pasaulis.

Įsiklausykime į mirštančios Meilės tylą. Tai – Švč. Trejybės prigimties, t.y. Amžinosios Eucharistijos, tyla. Tai - mūsų dalyvavimo Viešpaties Aukoje ir tuo pačiu Prisikėlimo būdas. Jokia žmogiška emocija – linksma ar liūdna – tenetrukdo Dvasiai veikti mumyse ir įgalinti Aukoje įdvasinantį  ir prikeliantį dalyvavimą (actuosa participatio).

Lai Didžiojo Penktadienio tyla mus veda į Prisikėlimą kiekvienose šventose Mišiose. Tik šioje tyloje slypi širdies kelias į Amžinąjį gyvenimą.  

Tėve mūsų.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.

Parengė Mindaugas Kubilius         
Kategorijos:

0 komentarai