V. Garbinkime
Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
R. Kad šventuoju
Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Ir štai
Kalno viršūnė. Atėjo bendrystės su Kryžiumi ir prakeikimu laikas. Pažvelkite:
su kokiu įniršiu Viešpatį prie Kryžiaus kala Romos kariai ir jų bendradarbiai!
Bet ar šis įniršis, paradoksaliai, nėra išganymo troškimo išraiška? Jie trokšta
Kraujo. Tik jie nežino, kad šis Kraujas yra dovana jiems. Kraujas nuplauna
priklausomybę mirčiai, o taip pat ir mirtimi alsuojantį jų nežinojimą.
Smingančios
vinys atveria Viešpaties žaizdas. Neapykanta susmenga į atsiduodančią Meilę. Bergždžias
neapykantos darbas. Ir, tuo pačiu, jis yra išganingas. Kuo įnirtingesnė neapykanta,
tuo labiau atsiveria Meilė. Būtent taip ši keista žmonių prakeikta Meilė nugali
mirtį ir dovanoja žmonėms Amžinąją Gyvastį.
Tėve
mūsų.
Pasigailėk
mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.
Parengė Mindaugas Kubilius
0 komentarai