Kryžiaus kelias. Vienuoliktoji stotis. Viešpats Jėzus Kristus prikalamas prie Kryžiaus


V. Garbinkime Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.  
R. Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.

Ir štai Kalno viršūnė. Atėjo bendrystės su Kryžiumi ir prakeikimu laikas. Pažvelkite: su kokiu įniršiu Viešpatį prie Kryžiaus kala Romos kariai ir jų bendradarbiai! Bet ar šis įniršis, paradoksaliai, nėra išganymo troškimo išraiška? Jie trokšta Kraujo. Tik jie nežino, kad šis Kraujas yra dovana jiems. Kraujas nuplauna priklausomybę mirčiai, o taip pat ir mirtimi alsuojantį jų nežinojimą.

Smingančios vinys atveria Viešpaties žaizdas. Neapykanta susmenga į atsiduodančią Meilę. Bergždžias neapykantos darbas. Ir, tuo pačiu, jis yra išganingas. Kuo įnirtingesnė neapykanta, tuo labiau atsiveria Meilė. Būtent taip ši keista žmonių prakeikta Meilė nugali mirtį ir dovanoja žmonėms Amžinąją Gyvastį.        

Tėve mūsų.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.

Parengė Mindaugas Kubilius         
Kategorijos:

0 komentarai