RSS
Facebook
V. Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
R. Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Įsikūnijusi ir prakeikta Meilė krito į dulkes. „Iš dulkių kilai, į dulkes ir sugrįši“, primena Pelenų trečiadienio apeiga tikintiesiems esminę tiesą. Kas gi yra ši tiesa? Tiesa yra ne tik faktinė: ne tik mūsų kūnas kažkada suvirs į dulkes. Ji liudija ir tiesą apie mūsų pačių kilmę: esame sukurti iš dulkių, simbolizuojančių Dievo valia iš nieko kilusią pirminę materiją. Mes, žmonės, primygtinai teigiame savo būtį. Siekiame būti kažkuo, o ne niekuo. Sukurti būti, negalime nebūti. Tačiau prisimindami šią kilmės iš niekio tiesą, tuo pačiu prisimename ir pagerbiame Kūrėjo valią, kuri mus įgalino būti pagal Jo paveikslą ir panašumą.
Nuodėmės nepaklusnumu išsižadėję prigimtinio panašumo į Kūrėją, deja, dabar žmonės ir telieka niekis. Tačiau krikščionis, nuolankiai pripažinęs savo niekybę, atranda Įsikūnijusiame jį naujai perkuriantį ir pašventinantį Dievą.
Dabar Dievažmogis krenta į dulkes, į niekybę, kad iš naujo persunktų niekybę savo šventumu. Mirštanti Meilė savo šventumu perkuria Niekį. Tik nuolankieji - su Kristumi Jo Aukoje susiniekinę prakeiktieji – atpažįsta ir įsibūna Amžinos Kilmės tiesoje.
Tėve mūsų.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.
Parengė Mindaugas Kubilius
0 komentarai