Kryžiaus kelias. Šeštoji stotis. Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui Kristui veidą


V.  Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.   
R. Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. 

Veronika irgi yra žmogus. Tačiau ji nėra nežinanti, kas yra Viešpats Jėzus Kristus. Ji atpažįsta savo Viešpatį Amžiną Trejybės Meilę atskleidžiančiame Viešpaties atsidavime. Visa savo siela ji priglunda prie Mirštančios Meilės. Skepeta, kuria Veronika nušluosto Kristui veidą, simbolizuoja atsiduodančią krikščionio sielą. Jeigu Simonas Kirėnietis simbolizuoja išrinkimo atskleidimą, tai Veronika atskleidžia dalyvavimo malonėje brandą. 

Veronikos atsidavimas yra įdvasinančio dalyvavimo (actuosa participatio) Kristaus aukoje pavyzdys. Kitaip tariant, Veronika yra tobulo dalyvavimo švč. Eucharistijoje pavyzdys.    

Krikščionio siela švč. Eucharistijoje susibūna su Jį atperkančiu Viešpačiu – čia ir dabar. Šiame   atsidavime telpa visas gyvenimas Dvasioje. Nėra gyvenimo Dvasioje anapus atperkančios Kristaus Aukos, anapus švč. Eucharistijos. 

Tėve mūsų. 
Pasigailėk mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.

Parengė Mindaugas Kubilius         

Kategorijos:

0 komentarai