Kryžiaus kelias. Pirma stotis. Viešpats Jėzus nuteisiamas mirti


V.  Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.   
At. Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. 

Dievas yra nuteisiamas. Kas turi teisę ir galią nuteisti Dievą? Kas yra tas „kažkas“, kuris stoja prieš Dievą? Dar daugiau: kuris Dievą suniekina! Kas yra ta drįstančioji niekybė? „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“ (Jn 1,3). Kaip iš nieko Dievo valia kildintas kūrinys gali suniekinti Dievą? Ar Dievą nuteisęs Poncijus Pilotas būtų Dievą teisęs, jei būtų žinojęs, kad prieš jo teismo krasę stovi Dievas? Nei jis, nei žydai nežinojo, kad Jėzus yra Dievas. Jie tematė žmogų – maištininką. Žmogumi tapusios Dievo prigimties Jo asmenyje jie nematė (nes netikėjo; nes Dievas Įsikūnijimo tiesos jiems neapreiškė).

 Tesame akli nuodėmės kildintoje neapykantoje paskendę žmogeliai. 

Ne silpnieji žmogeliai, bet nuodėmę ir mirtį kildinęs ir ja žmogiškąją prigimtį supančiojęs šėtonas yra tikrasis Dievo niekintojas. Jo visavaldė puikybė negali pakęsti žmogaus prigimtį išlaisvinančio veiksmo – Įsikūnijimo. Susidievinimo puikybėje atsimetęs nuo Dievo, t.y. laisva valia susiniekinęs, šis puolęs angelas negali neniekinti Dievo kūrinijos ir pačio Kūrėjo. Juk tik niekindamas Dievo teigimą jis gali išsilaikyti savo niekingoje puikybėje. Tai šėtonas teisia Dievą. 

Bet kodėl Dievas leidžiasi niekinamas? Štai šioje pirmoje stotyje mums veriasi didysis kuriančios Meilės slėpinys. Meilė siekia perkeisti niekybę savo mylinčiu teigimu. Sekime Meilės Mirties teigimą. 

Tėve mūsų. 

Pasigailėk mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.

Parengė Mindaugas Kubilius

        

Kategorijos:

0 komentarai