V. Garbinkime Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
R. Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Ko gi nelaimingosios verkia? Gailestis ar kaltė veria jų širdis? Ar todėl, kad atjaučia kenčiantį Viešpatį ar išjaučia savo kaltę dėl mirtį sėjančių ir Viešpatį niekinančių savų vaikų? Viešpats atsako: Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų!“
Tik dangiškoji Motina Mergelė Marija gimdo gyvus vaikus. Žemiškosios motinos tepagimdo prigimtine nuodėme persmelktus ir mirčiai pasmerktus vaisius. Moters vaisius gimsta mirčiai. O Viešpaties mirtis kildina gyvenimą. Viešpats kviečia nusigręžti nuo mirties darbų ir žengti prie Jo Aukos ir Jo Gyvasties.
Savigailos prisisunkę mirtingųjų rypavimai išnyksta Aukos akivaizdoje. Iš Kryžiaus trykšta Amžinojo Gyvenimo versmė. Čia skamba Dvasios Gaivintojos palaima sklidina giesmė. Drąsiai išsiplėškime iš minios ir ženkime Kryžiaus Aukos link.
Tėve mūsų.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.
Parengė Mindaugas Kubilius
0 komentarai