RSS
Facebook
V. Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
R. Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“ (Gal 3,13). Prakeiktas yra šis nusikaltėlis, kad mes, nusikaltėliai, būtume išteisinti ir įgytume garbingą Dievo karalystės pilietybę! Paklauskime: kaip žmogaus prakeikimas yra panaikinamas Dievo prakeikimu? Ar Dievui būtinai reikėjo tapti prakeiksmu, kad mus išganytų? Ar Visagalis negalėjo pasinaudoti savo visagalybe kitokiu būdu?
Dievas pasinaudojo pačia savosios prigimties, t.y. Meilės, galia. Meilės vienove tarpsta Švenčiausiosios Trejybės Asmenys. Ir šios mylinčios vienovės galia per Dievo Sūnų iš nieko (ex nihilo) buvo sukurtas daugiaspalvis pasaulis. Bet per žmogaus laisvą pasirinkimą šis pasaulis Dievo išsižadėjo ir tapo prakeikimu, nes Meilė – tas kūriniją būtyje palaikantis pradas – buvo suniekintas, jo buvo išsižadėta, jis buvo nebepraktikuojamas. Pasaulis su žmonija tapo dūlančia ir nenumaldomai į mirtį, į nieką (ad nihilum) suvirstančia mase.
Įsikūnijusi Meilė - Dievo Sūnus Jėzus Kristus - dėl mūsų tapo niekingu žmogumi. Žmoguje Meilė susitapatino su prakeikimu ir mirtimi. Meilė tapo mirštančia, kad Meilė vėl įsispaustų laisvoje žmogaus valioje ir žmogaus bei visos kūrinijos gyvastį prikeltų amžinajam tarpimui.
Štai mūsų prakeiktajai Meilei ant pečių prakeiktieji užkrauna prakeikimo, o tuo pačiu ir atsiduodančios Meilės naštą. Žiūrėkite, kaip mes trokštame Jo Mirties ir įžvelkime, kaip mes – net nežinodami! – tuo pačiu trokštame Meilės.
Ir troškimas bus išpildytas: ant Kryžiaus Meilė mirs ir kartu atvers Amžinojo Gyvenimo Versmę.
Tėve mūsų.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie. Pasigailėk mūsų.
Parengė Mindaugas Kubilius
0 komentarai