Didžiojo Šeštadienio tyla

Kartu su visa Katalikų Bažnyčia mes budime prie Kristaus kapo. Jo šventa kančia ir laidojimas  apima visa mūsų sielą. Patiriame didelę tylą. Jėzus, Garbės Karalius, miega. Jo švenčiausiasis kūnas, po didžiausios kančios ilsisi kape. Mes budime. Mes prisimename Jo žodžius bei įstabus darbus. Didelė tyla ir vienatvė stojo mūsų žemėje. 

Kas gali mus paguosti šiandien? Marija. Taip, Jėzaus motina nuo vakar dienos, nuo Jėzaus valandos yra mums duota kaip motina. Mylimojo mokinio asmenyje mes esame pasiėmę Ją pas save. Tad budime kartu su Marija. Marijos tyla mus globoja ir palaiko. Jos Nekaltoji Širdis klauso... Dievo Žodžio... 

Sūnus nužengė į pragarus... į mūsų pragarus, į Bažnyčios pragarus, į žmonijos pragarus. Jėzus išėjo ieškoti pražuvusios avies. Teranda tą mylimą bei paklydusią avelę. Teranda mane. Teranda visus, kad savo Kryžiumi atpirktų, gelbėtų ir vestų į garbingą Prisikėlimą.

Mes budime maldoje, tyloje, su Marija. Amen.

Kun. Juozapas Minderis