Aurimas Stulpinas. Apie visatą ir pasaulio sutvėrimą

Keletas gudročių jau seniai pastebėjo, kad pasaulio sutvėrimo/sutvarkymo istorijoje Biblijoje yra keletas niuansų, ir netruko šiuos pastebėjimus panaudoti Dievo bei Bažnyčios menkinimo kampanijoje. Kai kuriuose spausdintuose leidiniuose, o vėliau ir internete išplito šitokio turinio pranešimas: „dievas“ ir „žydų pasaka“ apie pasaulio sukūrimą yra grubus logikos nepaisymas, nes toje istorijoje Saulė sukuriama trečią tvėrimo dieną, o juk prieš tai jau net tris kartus aušo rytas, jei pažodžiui skaitysime Pradžios knygą. Anot minėtų gudročių, tik visiškai nemąstantis žmogus galėjo sukurti tokią nelogišką istoriją, o visi šia pasaka tikintys – yra irgi ne ką daugiau protingi, nes žemėje šviesos šaltinis yra Saulė, žvaigždė, kurioje dega vandenilis, ir branduolinės reakcijos metu išsiskiria šviesos kvantai.

Mokslininkai kurį laiką iš tiesų šypsojosi, kalbėdami apie tokią neįtikinančią pasaulio sukūrimo istoriją. Ne mokslininkai, t.y. paprasti tikintieji, irgi liūdnai nuleisdavo akis ir išrausdavo, užgauliojami protingųjų „gudročių“. Bet viskas staiga apsivertė aukštyn kojom, kai chemikai atrado medžiagų virsmus, kuriuose nebranduolinių reakcijų metu imdavo skirtis fotonai – šviesos dalelės. Ilgainiui šis fenomenas buvo pavadintas liuminescencijos vardu, ir šiandien nekelia nei diskusijų, nei didelių emocijų. Ypatingai chemikai, pakalbinti apie biblinį pasaulio sutvėrimą, ramiai atsako: pirmoji šviesa pasaulyje buvo cheminės prigimties, t.y. cheminiliuminescencinė.

Sau asmeniškai darau išvadą: Pradžios knygos įvada pats sau neprieštarauja, kaip buvo bandoma skambiai ir  „logiškai“ įrodyti. Ir manau, kad tai yra logiška.

Dabar pereisiu prie pagrindinio savo pamąstymų momento: Žemės kaip visatos centro, arba geocentrizmo.

Biblija sako: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“. Nors tai nėra pasakyta tiesiogiai, iš trečiosios dienos įvykių („Dievas padarė du didžiulius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti – ir žvaigždes. Dievas sudėjo juos į dangaus skliautą šviesti žemei, valdyti dienai bei nakčiai ir atskirti šviesai nuo tamsos“) visgi net pati Bažnyčia, pritardama antikiniam Ptolemėjaus modeliui, viduramžiais teigė, kad Žemė tarytum yra visatos centras ir buvo sukurta pirmiausiai. Tuo tarpu garsieji astronomai (Galilėjus, Kopernikas) gan įtikinančiai argumentavo, kad paprastesnis ir aiškesnis yra heliocentristinis visatos modelis, kur centras yra Saulė. Ginčai tęsėsi ilgai, ir buvo visokių momentų, dėl kurių kai kurie gudročiai džiūgaudami šiuos viduramžius vadina „tamsiaisiais“. Naujaisiais gi laikais visatos centras dar labiau „nutolo“ nuo Žemės, nes visokiausiais tyrimais šiandien yra nustatyta ir įrodyta, kad mūsų galaktika – Paukščių takas – tėra viena iš begalybės žvaigždžių sistemų, ir visai ne centras, o visiška periferija. Dar pridedant naujausius pranešimus, kad po kelių milijardų metų Paukščių takas (t.y. mūsų galaktika) susidurs su Andromedos ūku (kita, panašia į mūsų galaktika).

Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad Žemė, anot Biblijos sukurta visų pirmiausia, yra vyresnė už Saulę bei Mėnulį. Tai ką tada mums sako toji Biblija, išdėliojusi visatos tvarkymo procesą į dienas, apie pasaulio sukūrimą? Gal visiškai nieko? Gal tai tik perkeltine prasme kažkokie chronologiškai visiškai nesusiję įvykiai? Galime mąstyti įvairiai, nes, matyt, kai ko dar nežinome, kaip pvz. liuminescencijos reiškinio atveju. Ir ką gi tuo noriu pasakyti? Pacituosiu tik menkutę, gan keistą naujieną iš astronomijos pasaulio, publikuotą 2013 metų sausį www.technologijos.lt:

„Labai netoli mūsų gimtosios žvaigždės Saulės astronomai aptiko nepaprastai seną žvaigždę HD 140283, kuri metų turi beveik tiek pat, kiek pati visata – 13,2 mlrd. (visatai – 13,7 mlrd.) metų. „Panašu, kad tai yra seniausia iš visų mums žinomų žvaigždžių, kurių amžių esame nustatę labai tiksliai“, - tvirtina vienas iš atradimo autorių, amerikiečių astrofizikas Hovardas Bondas (Howard Bond). Beveik visatos amžiaus žvaigždė nuo Žemės nutolusi tik per 190 šviesmečių. Kosminiu masteliu tai prilygtų tai pačiai daugiabučio namo laiptinei <...> Seniausia žinoma visatos žvaigžde iki šiol buvo laikoma taipogi 13,2 mlrd. metų datuota raudonoji milžinė HE 1523-0901, šviečianti taipogi Paukščių Take, tik už 7,5 tūkst. šviesmečių nuo Saulės sistemos. Jos masė sudaro 0,8 Saulės masės. Amžius - 13,2 mlrd. metų. HE 1523-0901 pietiniame Žemės pusrutulyje matoma ir pro mažą teleskopą (žvaigždės regimasis ryškis yra 11,1)“ nuoroda 

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-30653/straipsnis/Astrofizikai-Saules-kaimynysteje---seniausia-zinoma-visatos-zvaigzde?l=2&p=1

Jei manote, kad tai galėtų būti kažkuri dalis tos trūkstamos informacijos – tai aš irgi prisidedu prie jūsų.

arche.lt