RSS
Facebook
Jono Pauliaus II posinodinės apaštalinės adhortacijos „Vita consecrata“ ištrauka ir Archė komentaras.
Per Filium: Kristaus pėdomis
18. Sūnus, kelias, vedantis pas Tėvą (plg. Jn 14, 6), kviečia prie savęs visus, kuriuos Tėvas yra Jam davęs (plg. Jn 17, 9), kad eidami paskui Jį suvoktų savo gyvenimo kryptį. Tačiau kai kuriuos - būtent pašvęstuosius - Jis ragina sekti Juo visiškai, vadinasi, viską paliekant (plg. Mt 19, 27), kad galėtų su Juo glaudžiai bendrauti [30] ir sekti paskui Jį visur, kuri tik Jisai eis (plg. Apr 14, 4).
Jėzaus, kuris yra "neregimojo Dievo atvaizdas" (Kol 1, 15) ir Tėvo šlovės atšvaitas (plg. Žyd 1, 3), žvilgsnyje (plg. Mk 10, 21) pastebime amžinosios ir begalinės, būties šaknis siekiančios meilės gelmę [31]. Žmogus, kuris leidžiasi Jo pavergiamas, negali visko nepalikti ir nesekti paskui Jį (plg. Mk 1,16-20; 2, 14; 10, 21. 28). Kaip Paulius, jis viską laiko "nuostoliu palyginti su Kristaus Jėzaus <...> pažinimo didybe" ir Jo akivaizdoje nesvyruodamas viską laiko "sąšlavomis, kad tik laimėtų Kristų." (Fil 3, 8). Jis trokšta tapti panašus į Kristų, įsisavinti Jo jausmus ir gyvenimo būdą. Tas visko atsisakymas ir sekimas Viešpačiu (plg. Lk 18, 28) yra visiems pašauktiesiems ir visiems laikams tinkama programa.
(Vita consecrata, 18)
ARCHĖ komentaras. Įsikūnijusiame Dievo Sūnuje įžvelgiame „amžinosios ir begalinės, būties šaknis siekiančios meilės gelmę“. Tai reiškia ne ką kitą, o pačio Tėvo, iš kurio gimsta Sūnus kaip mylinčios Tėvo prigimties vaisius, esmę – Amžinąjį Atsidavimą. Pašauktasis Apaštalas yra pavyzdys kiekvieno krikščionio.Mat kiekvienas krikščionis per Sūnų malones galia ir laisvu sprendimu siekia sutapti su Tėvo esme – dayvauti Amžinajame Atsidavime, o kartu ir šio Atsidavimo vaisiuje – Amžinojoje Gimtyje, Sūnaus gimtyje. Ir per Jį, su Juo ir Jame – savo paties kaip Dievo vaiko gimtyje Dvasioje. Vienuolinis būvis yra tobuloji sutapties su Juo ir gyvenimo Jame forma.
0 komentarai