RSS
Facebook
Jono Pauliaus II posinodinės apaštalinės adhortacijos „Vita consecrata“ ištrauka ir Archė komentaras.
A Patre ad Patrem: Dievo iniciatyva
Viešpaties Jėzaus šlovės kontempliavimas Atsimainymo paveiksle pašvęstiems asmenims visų pirma apreiškia Tėvą, kiekvieno gėrio kūrėją ir davėją, kuris vieną savo kūrinį patraukia prie savęs (plg. Jn 6,44) ypatinga meile ir numatydamas jam ypatingą misiją. "Šitas yra mano mylimasis Sūnus <...> Klausykite Jo!" (Mt 17,5). Paklusdamas tam raginimui, kurį lydi vidinis susižavėjimas, pašauktasis pasiveda Dievo, kuris jį kviečia vien tik Jam tarnauti, meilei ir visiškai pasiaukoja Jam bei jo išganymo planui (plg. 1 Kor 7,32-34).
Tokia yra pašaukimo pašvęstajam gyvenimui esmė: tai iniciatyva vien tik Tėvo (plg. Jn 15,16), kuris iš savo pasirinktųjų laukia atsakymo, išreiškiamo visišku ir išskirtiniu atsidavimu Jam. Tos veltui gaunamos Dievo meilės dovanos patyrimas yra toks gilus ir stiprus, kad žmogus jaučiasi turįs atsiliepti besąlygiškai Jam atiduodamas savo gyvenimą ir viską - dabartį ir ateitį - sudėdamas į Jo rankas. Kaip tik dėl to ir galime, sekdami šv. Tomu [Akviniečiu], pašvęstojo asmens tapatumą įžiūrėti aukoje, kuri yra tartum autentiška deginamoji auka (Summa Theologiae, II-II, c. 186, a. 1).
(Vita concecrata, 17)
ARCHĖ komentaras. Dangiškasis Tėvas yra viso gėrio šaltinis – dvasinio ir materialaus. Siekdami įvairiausių gėrybių, turėdami jas ir jomis džiaugdamisi, mes tiesiog užmirštame, kad vienintelis visokio gėrio šaltinis yra Dievas Tėvas. Iš Jo Meilės gimsta Sūnus, per kurį buvo sukurtas visa kūrinija (Jn 1,1-3).
Vienuolis yra visa jam dovanojama žmogiškąja gyvastimi atmenantis Tėvą kaip vienintelį viso įmanomo gėrio šaltinį. Vienuolinis pašaukimas įvyksta šioje būtiškoje ir žmogų iki širdies gelmių persmelkiančioje atmintyje: “Tos veltui gaunamos Dievo meilės dovanos patyrimas yra toks gilus ir stiprus, kad žmogus jaučiasi turįs atsiliepti besąlygiškai Jam atiduodamas savo gyvenimą ir viską - dabartį ir ateitį - sudėdamas į Jo rankas.”
Žmogus ima trokštti atiduoti save Tėvui, nes savyje išgyveną jam Save sukūrimo akte atsiduotantį Tėvą. Išgyventi atsiduodančią meilę reiškia trokšti atsiduoti pačiam tos Meilės šaltiniui – tapti deginamaj auka ant dangiškojo Tėvo meilės aukuro.
0 komentarai