SACRAMENTUM CARITATIS perlai (III)

Neužsitarnaujama Švenčiausiosios Trejybės dovana.

Ištraukos iš Popiežiaus Benedikto XVI posinodinio apaštalinio paraginimo, 2007 vasario 22.

“Eucharistijoje atsiskleidžia visą išganymo istoriją vairuojantis meilės planas (plg. Ef 1, 10; 3, 8–11). Joje Dievo Trejybė (Deus Trinitas), kuri, kaip tokia, yra meilė (plg. 1 Jn 4, 78), visiškai persipina su mūsų žmogiškuoju būviu.

Duonoje ir vyne, kurių pavidalais Kristus dovanoja mums save Velykų pokylyje (plg. Lk 22, 14–20; 1 Kor 11, 23–26), mus pasiekia visas dieviškasis gyvenimas, leisdamas mums jame sakramentiškai dalyvauti.

Dievas yra Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios tobula meilės bendrystė. 

Jau sukūrimo momentu žmogus pašaukiamas tam tikru būdu dalyvauti dieviškajame gyvybės alsavime (plg. Pr 2, 7). Tačiau mirusiame bei prisikėlusiame Kristuje ir išlietoje Šventojoje Dvasioje, teikiamoje be saiko (plg. Jn 3, 34), esame įsileidžiami į giliausias Dievo gelmes (16).

Jėzus Kristus, „kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui“ (Žyd 9, 14), per Eucharistijos dovaną padaro mus paties Dievo gyvenimo dalininkais. Tai visiškai neužsitarnaujama dovana, su kaupu įvykdanti Dievo pažadus. Bažnyčia šią dovaną priima, švenčia bei garbina ištikimo klusnumo dvasia.

„Tikėjimo slėpinys“ yra trejybinės meilės slėpinys, kuriame dalyvauti esame kviečiami per malonę. Todėl ir mes su Augustinu turime sušukti: „Jei matai meilę, matai Trejybę“ (SC 8).

ARCHĖ komentaras:   „Tikėjimo slėpinys“ yra trejybinės meilės slėpinys. O Eucharistija – tai Dievo gyvasties mums dovana. Būtina gaivinti tikėjimą šia Dievo dovana, kad mumyse pasirodytų Dievo gyvastis. Tikėjimas yra gyvas Dievo meilės galia – ne tikėjimo kalbos išmone, bet galybe ir konkrečiais jos pasireiškimais.