RSS
Facebook
DIDELIS, LABAI ŠAKOTAS MEDIS
917. "Tarsi medis, iš Dievo pasodinto daigo nuostabiai ir gausiai išsišakojęs Viešpaties lauke, išsiskleidė įvairios atsiskyrėlių ar bendruomenių gyvenimo formos, įvairios dvasinės šeimos; jos teikia stiprią paramą tiek savo narių pažangai, tiek viso Kristaus kūno labui.” (Lumen gentium, 43)
918. "Nuo pat Bažnyčios pradžios buvo vyrų ir moterų, kurie, vykdydami Evangelijos patarimus, siekė laisviau sekti Kristumi, labiau į Jį panėšėti ir – kiekvienas savaip – aukojo gyvenimą Dievui; daugelis jų, Šventosios Dvasios įkvėpti, gyveno kaip atsiskyrėliai arba steigė vienuolijas, kurias Bažnyčia savo autoritetu noriai paremdavo ir pripažindavo." (Perfectae caritatis 1)
919. Vyskupai visada stengsis įvertinti naujas Bažnyčiai Šventosios Dvasios suteiktas pašvęstojo gyvenimo dovanas; pripažinti naujas to gyvenimo formas yra palikta Apaštalų Sostui.
Archė komentaras. Pašvęstojo gyvenimo formos yra labai įvairios. Paprastai vienuoliais vadinami nuo visuomenės atskirtą maldos gyvenimą išgyvenantys žmonės. Jie buvoja vienuolių bendruomenėse (pvz., šv.Benedikto regulos vienuoliai) arba kaip atsiskyrėliai. Ilgainiui Bažnyčioje sužydėjo maldos vyrų ir moterų bendruomenės, kurių misija yra liudyti Evangelijos idealą visuomenėje – šv.Pranciškaus, šv.Dominyko, šv.Ignaco Lojolos regulos brolijos (ir seserijos). Pastaraisiais amžiais Vakarų bažnyčioje suklestėjo pačios įvairiausios pašvęstojo gyvenimo formos. Tuo tarpu Rytų bažnyčioje, t.y. ortodoksų pasaulyje, vienuolinio gyvenimo formos nėra itin išsišakojusios ir pabrėžtinai remiasi senosiomis vienuolinėmis regulomis, ypač šv.Bazilijaus.
Vienuolinio gyvenimo vertė Dievo akyse ir Evangelijos idealo liudijimas visuomenėje priklauso nuo pačio vienuolio pasišventimo lygmens. Monachos būvis – tai ne komforto būvis; tai - didelė maldos kova prieš kūno silpnumą ir, ypač, šio pasaulio kunigaikštį.
Šiuolaikiniame itin įvairių formų ir nuodėmės pilname pasaulyje monachos sugrąžina žmonijai kryptį – Dievo šventumo link.
0 komentarai