Pašvęstasis gyvenimas (I) Katalikų Bažnyčios Katekizmas ir Archė komentaras.

914. Nors evangelinių patarimų įžadais pagrįstas luomas nėra susijęs su hierarchine Bažnyčios sandara, tačiau neginčijamai priklauso Bažnyčios gyvenimui ir šventumui. (Lumen gentium, 47)

EVANGELIJOS PATARIMAI, PAŠVĘSTASIS GYVENIMAS

915. Daugeriopi Evangelijos patarimai siūlomi visiems Kristaus mokiniams. Tobula meilė, į kurią pašaukti visi tikintieji, laisvai paklususius kvietimui pasiaukoti Dievui įpareigoja nesantuokiniame gyvenime laikytis skaistybės dėl Dievo karalystės, neturto ir klusnumo. "Pašvęstojo gyvenimo" skiriamasis ženklas ir yra tų [Evangelijos] patarimų įžadai, laikantis Bažnyčios pripažinto pastovaus gyvenimo būdo.

916. Tad vienuolinis gyvenimas yra būdas giliau patirti pašventinimą, kuris turi šaknis Krikšte ir žmogų visiškai atiduoda Dievui. Pašvęstajame gyvenime Kristaus tikintieji, Šventosios Dvasios raginami, ryžtasi artimiau sekti Kristumi, atsiduoti už viską labiau mylimam Dievui, siekti tobulos meilės Dievo karalystės tarnyboje ir taip ženklinti bei skelbti Bažnyčioje būsimojo gyvenimo garbę.

Archė komentaras. Skaistybė, klusnumas, neturtas – trys žmogaus įžadai, kurie jį pašvenčia itin glaudžiam būviui su Dievu. Šie įžadai įgyvendina žmogaus sprendimą - vieno Dievo gana! - amžinybės perspektyvoje. Trys minėti įžadai būtent įgyvendina krikščionio sprendimą amžinai susiglausti su Dievu. Per šiuos įžadus žmogus išsižada amžinybei dar neapsisprendusių ar ne tiek radikaliai apsisprendusių žmonėms būdingų santykių. Mat neklusnumas, neskaistumas, turto troškimas yra prigimtinės nuodėmės pasekmių, kurios sutelkia žmones į nuodėmės sutelktas bendrijas, apraiškos. Evangelinių patarimų ir iš apsisprendimų kylančių įžadų dėka žmogus siekia nebevergauti prigimtinės nuodėmės akstinams. Dar daugiau, įžadai pašvenčia žmogų susibūti su amžinąja Dievo meile. Toks žmogus siekia tapti monachos – viena su jį mylinčiu Dievu.