Benediktas XVI: Tiesos judėjimas naikinantis klaidas

Popiežiaus kreipimosi į Doktrinos ir Tikėjimo Kongregacijos plenarinės sesijos dalyvius fragmentai. 

Kaip žinome, daug kur pasaulyje tikėjimui gresia pavojus būti išstumtam, tikėjimo ugnis nebėra kurstoma. Atsidūrėme gilios tikėjimo krizės, religinio jausmo praradimo akivaizdoje, ir tai yra didžiausias šiandieninės Bažnyčios iššūkis. Taigi, visos nūdienos Bažnyčios pastangos turi teikti pirmenybę tikėjimo atnaujinimui. Tikiuosi, kad Tikėjimo Metai pagelbės, kad nuoširdžiu visų Dievo Žmonių bendradarbiavimu Dievas taptų žinomas šiame pasaulyje ir įgalintų žmogaus atvirumą tikėjimui, kad jis galėtų pasivesti save Dievui, kuris myli mus iki galo (plg. J 13, 1) nukryžiuotame ir prisikėlusiame Jėzuje Kristuje.

...

Ekumeninių pastangų suderinimo su Vatikano II Susirinkimo mokymu ir Tradicijos visuma klausimas yra viena iš sričių, kuriai Kongregacija, bendradarbiaudama su Popiežiškąja Krikščionių Vienybės Taryba, visada turi būti dėmesinga. Šiandien galima pastebėti negerų ekumeninio dialogo vaisių, ir mes privalome pripažinti klaidingo irenizmo ir indiferentizmo riziką, visiškai priešingus Vatikano II Susirinkimo minčiai. Tai reikalauja mūsų budrumo. Šis indiferentizmas yra sąlygotas vis labiau plintančios bendros nuomonės, jog tiesa nėra žmogui pasiekiama; taigi, yra būtina apriboti savo ambicijas ieškoti taisyklių gyvenimui, kurios pagerintų pasaulį, ir taip tikėjimas būtų pakeistas giliosios prasmės neturinčiu moralizmu. Vietoj to, tikrojo ekumenizmo esmė yra tikėjimas, kuriame žmogus ieško tiesos, apsireiškiančios Dievo Žodyje. Jei neliktų tikėjimo, visas ekumeninis judėjimas taptų redukuotas iki tam tikro "socialinio kontrakto", bendrų interesų susivienijimo, tam tikra "prakseologija" geresnio pasaulio sukūrimo labui. Vatikano II Susisrinkimo logika yra visai kitokia: Tai Dievo Žodžio, prabilusios per šį Žodį į mus Tiesos gaivinamas judėjimas, nuoširdžiai siekiantis visų krikščionių pilnos vienybės.

Dėl šios priežasties, pagrindinė kontraversiška problema, esanti ekumeniniame dialoge, būtent apreiškimo struktūros klausimas - ryšys tarp Šv.Rašto ir gyvosios Šventos Bažnyčios Tradicijos, taip pat Apaštalų įpėdinių Tarnystė kaip tikrojo tikėjimo liudijimas. Taipogi ekleziologinė problematika, kuri yra dalis anksčiau minėtos problemos: kokiu būdu Dievo tiesa pasiekia mus. Tarp kitų dalykų, yrafundamentalu apibrėžti Tradiciją iš didžiosios raidės, ir tradicijas.

...

Dar vienas, paskutinis, klausimas, kurį noriu prisiminti, tai moralės problemos, kurios yra naujas iššūkis ekumeniniam keliui. Dialoge negalima užmiršti didžiuosius moralinius klausimus žmogaus gyvybės,

šeimos, lytiškumo, bioetikos, laisvės teisingumo ir taikos klausimais. Būtų svarbu šiomis temomis kalbėti vienu balsu, remdamiesi Šv.Raštu ir gyvąja Bažnyčios Tradicija. Ši tradicija padės mums suprasti Kūrėjo

kalbą jo kūrinijoje. Gindami pamatines didžiosios bažnytinės tradicijos vertybes, mes giname žmogų, mes giname kūriniją.

Benediktas XVI

Kreipimasis į Doktrinos ir Tikėjimo Kongregacijos plenarinės sesijos dalyvius

2012 m. sausio 27

Šaltinis: www.vatican.va