RSS
Facebook
Pirmiausia, aš norėčiau išreikšti savo padėką visiems jums už jūsų užsidegimą ir entuziazmą, su kokiu jūs darbuojatės dėl tikrųjų liturginių tradicijų atkūrimo Bažnyčioje reikalo.
Kaip žinote, būtent garbinimas sustiprina tikėjimą ir jo herojišką įkūnijimą gyvenime. Tai yra ta priemonė, kurios dėka žmonės yra pakeliami į transcendencijos ir amžinybės lygmenį – į Dievo ir žmogaus visapersmelkiančio susitikimo vietą.
Kaip tik dėl šios priežasties liturgija niekad negali būti tai, ką sukuria žmogus. Nes jeigu mes garbiname tuo būdu, kaip mums patinka, ir patys susikuriame sau taisykles, tuomet mes rizikuojame atkurti Aarono auksinį veršį. Mes turime nuolat atkakliai laikytis garbinimo kaip dalyvavimo tokiame akte, kurį atlieka pats Dievas, kitaip mes rizikuojame įpulti į stabų garbinimą. Liturginė simbolika mums padeda pakilti virš to, kas žmogiška, į tai, kas dieviška. Kaip tik dėl to, mano tvirtu įsitikinimu, Vetus Ordo bene geriausiai ir pačiu tinkamiausiu būdu išreiškia tą mistinį ir transcendentinį kvietimą į susitikima su Dievu liturgijoje. Taigi atėjo metas mums ne tik atnaujinti naujosios liturgijos turinį radikaliai jį keičiant, bet ir vis labiau ir tvirčiau drąsinti sugrįžimą prie Vetus Ordo, kaip prie tikrojo Bažnyčios atnaujinimo kelio, prie to atnaujinimo, kurio taip troško II Vatikano Susirinkimo tėvai.
Atidus Susirinkimo konstitucijos apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Concilium skaitymas rodo, kad Susirinkimo tėvai niekada negalvojo apie tokius radikalius pakeitimus, kurie buvo įvesti į liturgiją vėliau.
Tad atėjo metas mums drąsiai dirbti tikrosios reformos darbą, o taip pat ir grįžtant prie Bažnyčios tikrosios liturgijos, kuri išsiplėtojo per savo dutūkstantmetės istorijos nepertraukiamą raidą. Aš trokštu ir meldžiuosi, kad tai įvyktų.
Telaimina Dievas jūsų pastangas sėkme.
Kardinolas Malcolm Ranjith
Kolombo arkivyskupas
0 komentarai